PIRMOJO LIETUVIŠKO KNYGYNO PANEVĖŽYJE ĮKŪRĖJAS
Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, knygnešys Juozas Masiulis gimė 1864 m. kovo 6 d. Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Kitą dieną po gimimo buvo pakrikštytas. Daugelyje skelbiamų straipsnių J. Masiulio gimimo data nurodoma kovo 7-oji. Iš tiesų tai ne gimimo, o krikšto diena.
J. Masiulio tėvai Izidorius ir Veronika Masiuliai buvo karališkieji valstiečiai. Šeimoje augo 7 vaikai, jauniausias – Juozas. Nuo ankstyvos jaunystės jis kartu su kitais šeimos nariais dirbo tėvų ūkyje. Tėvui mirus, ūkį paveldėjo vyriausias sūnus Baltramiejus. Juozas, nusprendęs gyventi savarankiškai, išvyko į Panevėžį. Čia jis įsidarbino seserų Jokubaičių prekybos namuose. Įgavęs patirties, su dėde Vincu Kuzma nusprendė užsiimti prekyba. Iš pradžių prekiavo maisto produktais. Juozui Masiuliui labai patiko knygos, todėl jis norėjo verstis knygų prekyba.
J. Masiulis priklausė Garšvių knygnešių draugijai – platino uždraustas lietuviškas knygas, jis palaikė artimus ryšius su kunigu Jonu Karbausku. 1904 m. gegužės 7 d. panaikinus spaudos draudimą J. Masiuliui atsirado galimybė atidaryti knygyną legaliai. Tam reikėjo gauti carinės valdžios leidimą. 1905 m. spauda jau rašė, kad Panevėžyje veikia J. Masiulio knygynas. Jis veikė tuometinėje Bajorų, vėliau Respublikos gatvėje. Tai buvo pirmasis lietuviškas knygynas Panevėžio mieste. Knygynas veikė nuomojamose patalpose, vėliau tas patalpas J. Masiulis su žmona ir įsigijo. Žmonės noriai pirko knygas, maldaknyges, įvairias plataus vartojimo prekes. Verslas sekėsi neblogai.
1908 m. J. Masiulis vedė Juozapotą Kuzmaitę iš Panevėžio apskrities Pumpėnų valsčiaus. 1909 m. gimė duktė Onutė, o 1911 m. – sūnus Jonas. Abu sutuoktiniai darbavosi knygyne, o vaikus prižiūrėjo auklė. Be knygyno verstasi ir įvairia ūkine veikla. J. Masiulis palaikė ryšius su J. ir M. Šlapelių, J. Zavadskio, S. Banaičio ir kitais garsiausiais Lietuvos knygynais. Knygynas pardavinėjo ir žvakes, kitas įvairias prekes. Daug prekių gaudavo iš M. ir J. Šlapelių knygyno Vilniuje. Šalia knygyno veikė ir rašymo reikmenų parduotuvė.
Pirmojo pasaulinio karo metais J. Masiulis su šeima pasitraukė į Smolenską. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, grįžo į Panevėžį. 1919 m. sausio mėn. į Panevėžį įsiveržė Raudonoji armija. Norėdami prasimanyti pinigų jie įkaitais paėmė žinomus panevėžiečius ir reikalavo išpirkos. Tarp nelaimingųjų atsidūrė ir J. Masiulis. Teko pasėdėti ir Panevėžio kalėjime. Už užstatą iš kalėjimo buvo paleistas. Tuo metu kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė. Virė aktyvus politinis gyvenimas. J. Masiulienė dalyvavo rinkimuose į Panevėžio miesto tarybą ir buvo išrinkta. Pirmojoje Panevėžio miesto taryboje ji dirbo nuo 1919 m. rugsėjo 8 d. iki 1921 m. birželio 30 d. J. ir J. Masiuliai vėl ėmė verstis knygyno verslu. Užmezgė ryšius su Latvijos, Vokietijos, Prancūzijos knygynais. Augo ir darbuotojų skaičius. Tuo metu knygyne dirbo 8 darbuotojai. Jie gyveno knygyno antrame aukšte, buvo maitinami šeimininko lėšomis. Knygynas dirbo be pietų pertraukos. Darbuotojai gaudavo apie 100 litų siekiančius, atlyginimus. Ypač didelė prekyba būdavo švenčių dienomis. Nuo 1932 m. knygyne dirbo ir mokslus baigusi dukra Ona Masiulytė.
J. Masiulis garsėjo kaip didelis mecenatas. Jis daug prisidėjo prie Šv. Stanislovo bažnyčios statybos. Bažnyčia pastatyta kaip Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedra. Garsiausia Panevėžyje labdaringa organizacija buvo Šv. Vincento ir Paulo draugija. Ji rūpinosi senelių namais, vaikų našlaičių globa. J. Masiulis buvo šios draugijos valdybos narys. Savo lėšomis paremdavo šios draugijos veiklą. J. Masiulis garsėjo ir kitais mecenatiškais poelgiais. Jo lėšomis 1929 m. buvo pastatytas medinis kryžius ant tais metais mirusio kunigo Jono Karbausko kapo senosiose Panevėžio kapinėse. 1938 m. ant to paties kunigo kapo J. Masiulio lėšomis buvo pastatytas paminklinis akmuo ir kryžius. 1924 m. pabaigoje Panevėžyje įkurta draugija skautams remti. Jai priklausė ir J. Masiulis. Draugija nemažai nuveikė, nes jai priklausė daug žinomų panevėžiečių. 1931 m. J. Masiulis buvo išrinktas Panevėžio miesto savanorių ugniagesių draugijos valdybos nariu. Ši draugija savo istoriją skaičiavo dar nuo 1906 m.
J. Masiulis aktyviai dalyvavo ir Panevėžio miesto politiniame gyvenime. 1931 m. rinkimuose į miesto Tarybą surinko 1025 balsus ir buvo penktas pagal surinktų balsų skaičių. J. Masiulis pateko į Panevėžio miesto tarybą, kurios veikloje taip pat aktyviai dalyvavo. Į miesto tarybą išrinktas ir 1934 m. Nuosekliai dirbo iki mirties. Mirė 1940 m. kovo 26 d. Palaidotas kovo 29 d. Prasidėjus sovietinei okupacijai šeima buvo išblaškyta. Reikėjo trauktis į Vakarus. Žmona mirė JAV 1963 m., dukra Ona – 2000 m. taip pat JAV, sūnus Jonas mirė Šveicarijoje 1995 m.
J. Masiulio knygynas Panevėžyje tęsia savo veiklą.
Donatas Pilkauskas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, knygnešys Juozas Masiulis gimė 1864 m. kovo 6 d. Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Kitą dieną po gimimo buvo pakrikštytas. Daugelyje skelbiamų straipsnių J. Masiulio gimimo data nurodoma kovo 7-oji. Iš tiesų tai ne gimimo, o krikšto diena.
J. Masiulio tėvai Izidorius ir Veronika Masiuliai buvo karališkieji valstiečiai. Šeimoje augo 7 vaikai, jauniausias – Juozas. Nuo ankstyvos jaunystės jis kartu su kitais šeimos nariais dirbo tėvų ūkyje. Tėvui mirus, ūkį paveldėjo vyriausias sūnus Baltramiejus. Juozas, nusprendęs gyventi savarankiškai, išvyko į Panevėžį. Čia jis įsidarbino seserų Jokubaičių prekybos namuose. Įgavęs patirties, su dėde Vincu Kuzma nusprendė užsiimti prekyba. Iš pradžių prekiavo maisto produktais. Juozui Masiuliui labai patiko knygos, todėl jis norėjo verstis knygų prekyba.
J. Masiulis priklausė Garšvių knygnešių draugijai – platino uždraustas lietuviškas knygas, jis palaikė artimus ryšius su kunigu Jonu Karbausku. 1904 m. gegužės 7 d. panaikinus spaudos draudimą J. Masiuliui atsirado galimybė atidaryti knygyną legaliai. Tam reikėjo gauti carinės valdžios leidimą. 1905 m. spauda jau rašė, kad Panevėžyje veikia J. Masiulio knygynas. Jis veikė tuometinėje Bajorų, vėliau Respublikos gatvėje. Tai buvo pirmasis lietuviškas knygynas Panevėžio mieste. Knygynas veikė nuomojamose patalpose, vėliau tas patalpas J. Masiulis su žmona ir įsigijo. Žmonės noriai pirko knygas, maldaknyges, įvairias plataus vartojimo prekes. Verslas sekėsi neblogai.
1908 m. J. Masiulis vedė Juozapotą Kuzmaitę iš Panevėžio apskrities Pumpėnų valsčiaus. 1909 m. gimė duktė Onutė, o 1911 m. – sūnus Jonas. Abu sutuoktiniai darbavosi knygyne, o vaikus prižiūrėjo auklė. Be knygyno verstasi ir įvairia ūkine veikla. J. Masiulis palaikė ryšius su J. ir M. Šlapelių, J. Zavadskio, S. Banaičio ir kitais garsiausiais Lietuvos knygynais. Knygynas pardavinėjo ir žvakes, kitas įvairias prekes. Daug prekių gaudavo iš M. ir J. Šlapelių knygyno Vilniuje. Šalia knygyno veikė ir rašymo reikmenų parduotuvė.
Pirmojo pasaulinio karo metais J. Masiulis su šeima pasitraukė į Smolenską. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, grįžo į Panevėžį. 1919 m. sausio mėn. į Panevėžį įsiveržė Raudonoji armija. Norėdami prasimanyti pinigų jie įkaitais paėmė žinomus panevėžiečius ir reikalavo išpirkos. Tarp nelaimingųjų atsidūrė ir J. Masiulis. Teko pasėdėti ir Panevėžio kalėjime. Už užstatą iš kalėjimo buvo paleistas. Tuo metu kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė. Virė aktyvus politinis gyvenimas. J. Masiulienė dalyvavo rinkimuose į Panevėžio miesto tarybą ir buvo išrinkta. Pirmojoje Panevėžio miesto taryboje ji dirbo nuo 1919 m. rugsėjo 8 d. iki 1921 m. birželio 30 d. J. ir J. Masiuliai vėl ėmė verstis knygyno verslu. Užmezgė ryšius su Latvijos, Vokietijos, Prancūzijos knygynais. Augo ir darbuotojų skaičius. Tuo metu knygyne dirbo 8 darbuotojai. Jie gyveno knygyno antrame aukšte, buvo maitinami šeimininko lėšomis. Knygynas dirbo be pietų pertraukos. Darbuotojai gaudavo apie 100 litų siekiančius, atlyginimus. Ypač didelė prekyba būdavo švenčių dienomis. Nuo 1932 m. knygyne dirbo ir mokslus baigusi dukra Ona Masiulytė.
J. Masiulis garsėjo kaip didelis mecenatas. Jis daug prisidėjo prie Šv. Stanislovo bažnyčios statybos. Bažnyčia pastatyta kaip Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedra. Garsiausia Panevėžyje labdaringa organizacija buvo Šv. Vincento ir Paulo draugija. Ji rūpinosi senelių namais, vaikų našlaičių globa. J. Masiulis buvo šios draugijos valdybos narys. Savo lėšomis paremdavo šios draugijos veiklą. J. Masiulis garsėjo ir kitais mecenatiškais poelgiais. Jo lėšomis 1929 m. buvo pastatytas medinis kryžius ant tais metais mirusio kunigo Jono Karbausko kapo senosiose Panevėžio kapinėse. 1938 m. ant to paties kunigo kapo J. Masiulio lėšomis buvo pastatytas paminklinis akmuo ir kryžius. 1924 m. pabaigoje Panevėžyje įkurta draugija skautams remti. Jai priklausė ir J. Masiulis. Draugija nemažai nuveikė, nes jai priklausė daug žinomų panevėžiečių. 1931 m. J. Masiulis buvo išrinktas Panevėžio miesto savanorių ugniagesių draugijos valdybos nariu. Ši draugija savo istoriją skaičiavo dar nuo 1906 m.
J. Masiulis aktyviai dalyvavo ir Panevėžio miesto politiniame gyvenime. 1931 m. rinkimuose į miesto Tarybą surinko 1025 balsus ir buvo penktas pagal surinktų balsų skaičių. J. Masiulis pateko į Panevėžio miesto tarybą, kurios veikloje taip pat aktyviai dalyvavo. Į miesto tarybą išrinktas ir 1934 m. Nuosekliai dirbo iki mirties. Mirė 1940 m. kovo 26 d. Palaidotas kovo 29 d. Prasidėjus sovietinei okupacijai šeima buvo išblaškyta. Reikėjo trauktis į Vakarus. Žmona mirė JAV 1963 m., dukra Ona – 2000 m. taip pat JAV, sūnus Jonas mirė Šveicarijoje 1995 m.
J. Masiulio knygynas Panevėžyje tęsia savo veiklą.
Donatas Pilkauskas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Filmas
|
Nuotraukų galerija |
